Jam pirmas kartas nutiko pievoje, kai jis buvo 18 metų. Dabar jam 23 metai.
Ji...Tokia Dieviskai grazi!O!Na ir pasiseke gi man 
Akys
zvelgia i mane beprotiskai zavingai.Zvelgia taip,kaip tik ji viena
moka. Vejas glosto jos kuna ,vis isdykeliskai kilnodamas
suknute...Noriu taves!Kokios karstos lupos...-net ugnis uz jas
saltesne...Mazos rankutes ,nedrasiai lieciancios mano
plaukus-isbuciuoju jas.Ranka slenka zemyn-jauciu jos pulsuojancias
geidulingas slaunis. Lieciu jas,glamoneju,buciuoju ir groziuosi. Ji
,rodos,virpa is jaudulio ir malonumo. Letai,labai letai atsegu
liemenele ir svelniai lupomis glamoneju jos spenelius.Mano
Deive...Mylesiu tave amzinai.Naktis musu sajungininke-paslepusi viska
ji man padejo atrasti tave 
Tavo mazyti rozes ziedeli,toki saldziai rausva,tvinksinti ir
pulsuojanti is malonumo.Letai judu tavyje...gera,gyvenime mano,sitaip
gera!Apkabinu tave ir nepaleidziu. Nenoriu paleisti.MYlesiu amzinai.
Siandien ne nebezinau kur ji gyvena,ka veikia,apie ka svajoja ir sapnuoja
Bet visada prisiminsiu savo pirmaji karta su savaja Deive,kuria kadaise
turejau laimes pazinti,myleti ir buti jos mylimam. Ir,nors turiu kita
nuostabia mergaite,visada prisimenu jaNe,nenoreciau
jos sutikti ,nes galbut ji pasikeitusi,nebe tokia zaviai naivi mano
didziaake...man tik gera tureti jos prisiminima sirduteje,kur esu tik
as ir ji-jauni ir velniskai laimingi nakties glebyje besimaudantys
angelai
Labanaktis.