Jam pirmas kartas nutiko mano namuose, kai jis buvo 19 metų. Dabar jam 25 metai.
Banalu čia rašyti, kad tai nebuvo mano pirmas bet įsimintiniausias. Bet taip ir buvo. Tiesiog norisi išsilieti.
Susipažinau
su Vika vasaros pradžioje. Baigiau 12 klasių. Kiekvieną vakarą
vaikščiojau pajūriu, kadangi gyvenau Palangoje. Su draugu kabindavom
panas. Buvo tiesiog vienos nakties nuotykiai. Dar klubai ir panašiai.
Tiesiog mėgavomės vasara. Draugas išvažiavo kažkur, kiti draugai
tūsinasi. Ai, pagalvojau, vienas pasivaikščiosiu pajūriu, gal ką
užkalbinsiu, ramiai praleisiu vakarą. Akurat. Tinklinio aikštelėje
vaikšto mergina. Nesuprantu, kodėl ji viena. Tokia graži, seksuali.
-O, sveikutė. Matau viena vaikštai, galima prisijungt pasivaikščiot kartu?
-Labas. Nu taip jau gavosi, kad viena. Žinoma, prisijunk, bent pašnekovą turėsiu.
Ėjom
pajūriu, kalbėjom. Radom bendrą kalbą. Ėjom tiltu. Vakaras, tuoj leisis
saulė. Ant tilto stebime saulėlydį. Taip romantiška. Senokai bebuvau
taip romantiškai leidęs vakarą, rodos jau pasiilgstu tokių vakarų.
Saulė nusileido, einame atgal. Palydėjau Viką iki namų, apsikeitėme
numeriais. Po poros dienų nusprendžiau parašyti. Susitikome vėlokai
vakare, jau priešpat saulėlydį. Paimu ją už rankos, vaikštome. Vėl
lydžiu ją namo. Bučinys atsisveikinant. Ji pradeda man patikti. Bet
nesusitikdavome dažnai, porą kartų į savaitę daugiausiai. Ji kažkodėl
negalėdavo. Jaučiau, kad vis labiau jos pasiilgstu. Kaskart kai
susitariame susitikti, vėl noriu užuosti jos plaukus, kūną. Bučiniai,
šilti apsikabinimai, glamonės. Dabar jau susitinkame pas mane namie.
Tėvai paskolino pinigų, kad išsinuomočiau butą, taigi mes vieni. Visada
turėjome apie ką kalbėti. Bučiuodavomės, glamonėdavomės. Aš noriu jos.
Labai. Vieną vakarą glamonėjomės ir taip įsiaudrinom, kad jau
supratome, kas bus. Uodžiu jos plaukus, liečiu jos švelnią odą.
Nenoriu, kad tai pasibaigtų. Aš įsimylėjau. Glamonėjame vienas kitą.
Darbuojuosi liežuviu. Ji dejuoja, vis tankiau ir garsiau alsuoja. Vedi
mane iš proto, mažute. Ji man čiulpia. Net nežinau kur dėtis iš
malonumo. Įeinu į ją. Aistringa, garsi, geisminga dejonė. Iš mūsų
abiejų lūpų. Judu kiek įmanoma greičiau. Visu greičiu. Kol baigiame.
Abu šlapi. Atsikvošėjame, einame į dušą. Prausiamės, glamonėjamės, vėl
mylimės. Paskui ji staiga susivokia, kad turi eiti. Kalbinu, kad
pasiliktų, bet ji nenori. Tenka ją parvežti. Kitą dieną parašau sms,
kad vėl noriu ją pamatyti. Atsakymo negaunu. Palaukiu, galvojau gal
nepamatė. Po valandos vis dar nėra atsakymo. Skambinu. Išjungtas. Na
tiek to, vistiek susisieksiu. Vakare išėjau pasivaikščioti, parūkyti.
Einu ir matau pareina trys vyrukai. Pasikačialinę tokie. Pagalvojau
praeis ir tiek. Eina link manęs. Tik priėjo ir matau kumštį, skrendanti
man į snukį. Tokį stiprų, kad išmuša du priekinius mano dantis, griuvu
ant žemės.
-Tu gaidy bl, žinai prie ko lendi nx?
-Kas jums yra, ko norit? Imkit pinigus, tik atstokit.
-Kokius dar pinigus avine ku..va, užmušiu už tokius darbus nx aš tave
Ir
pradeda tašyt mane. Atsimenu smūgius visur, į galvą, pilvą, kojas.
Paskui jau be sąmonės buvau. Atsibundu ligoninėje. Sutinusiu, pamėlusiu
veidu. Be dviejų priekinių dantų. Gerai, kad lūžių nebuvo. Bet
atrodžiau kaip bomžas. Turėjau dar vieną naktį praleisti ligoninėje.
Kitą dieną, po truputį ruošiuosi nešdintis iš čia. Bet prisistato
mentai. O bl, pagalvojau, nu zajavo tai nerašysiu, išvis užmus.
-Nu ką vaikinas, prisidirbai? Žinok už tokius darbus baudžiama.
-Apie ką jūs?
-Apie tave. Ir ta vargšę merginą.
-Gal jūs kažką maišote? Kokią merginą? Apie ką jūs kalbat?
-Nieko nemaišom. Apie ją, Viktoriją. Išniekinai ją. Tu be sąžinės, žmogau.
-Aš išniekinau??? Jūs ką, baerius mėgstat, ar ką? Ne vyrukai, baikit juokaut.
-Klausyk, netampyk nervų. Rinkis šmutkes, einam. Suimamas esi.
O
dieve. Kas darosi? Nieko nesuprantu. Vika? Aš išniekinau? Kas per
nesąmonė? Mes praleidom gražią naktį. Su ja, mano mažute. Mane veža į
areštinę. Esu apklausiamas. Klausinėja, ką veikiau tą naktį. Pasakau,
kad buvau su ja, taip es mylėjomės.
-Paėmei ją prievarta. Ji davė parodymus, kad ją išprievartavai.
-Ei, mes tiesiog gražiai praleidome naktį. Ką ji nusišneka? Ji meluoja. Tikrai.
Aš
suimtas... Teismas. Ji pasakoja išgalvotą istoriją, kad aš ją
išprievartavau. Kekše tu prakeiktoji, kaip tu taip gali? O man nėra
kaip apsiginti, taip, aš mylėjausi su ja, bet abu dėl to džiaugėmės,
mums tai patiko.
Aš kalėjime. Per tave, kale tu. Tu kekšė, kurią
mylėjau. Ir sunkiai pamiršau. Dar apie metus apietave galvojau, kaip
tavęs nekenčiu ir kaip myliu. Paskui tu išnykai. Kai sėdėjau kalėjime,
ji atėjo manęs aplankyti. Bijojo pažiūrėti man į akis. Aš pilnas
įniršio, norėjau ją užmušti, bet to nedariau todėl, kad tu mergina ir
sėdėčiau dar ilgiau.
-Ko čia atėjai, žertva tu?
-Baik. Aš
atsiprašau... Bet kitaip negalėjau. Aš visą tą laiką turėjau vaikiną.
Jis buvo labai pavydus, jis užuodė tavo kvepalus įsigėrusius į mane.
Labai jo bijojau ir dar dabar bijau, todėl išgalvojau tokią istoriją.
-Tu kekšė. Paskutinė kalė. Nekenčiu tavęs. Norėčiau tave užmutšti.
Ji verkia. Kodėl? Nežinau.
Praleidau
5 metus kalėjime už tai, kad įsimylėjau ir pasimylėjau. Susigadinau
gyvenimą. Tėvai manimi tikėjo, žinojo, kad taip negalėčiau. Bent tai
paguoda. Iš kalėjimo gryžau randuotas, skustas, bet tų dviejų dantų.
Žinoma paskui susidėjau juos. Bet mano gyvenimas pasikeitė. Aš negausiu
normalaus darbo. Gryžau pilnas pagiežos, be noro gyventi.
Jei kada sutikčiau Ją, turbūt nesusivaldyčiau ir gerai užtvočiau.