Mes sakom ”Ačiū tau už tai, kad tu esi” kai negalim pasakyt ”Aš myliu tave”…
Mes sakom ”Man nėra prasmės daugiau gyventi” kai norim, kad mus atkalbėtų…
Mes sakom ”Čia šalta” kai mums reikalingas prisilietimas…
Mes sakom ”Man iš tavęs daugiau nieko nereikia” kai negalim gauti tai ko norim…
Mes sakom ”Aš nekėliau ragelio, nes buvau užsiėmus” kai negalim prisipažinti, kad girdėti šį balsą mums nebedžiugu…
Mes sakom ”Aš niekam nereikalinga” kai esam nereikalingi tik vienam žmogui…
Mes sakom ”Aš susitvarkysiu” kai gėda paprašyti pagalbos…
Mes sakom ”Tu geras draugas” ir nutylim ”…bet nieko daugiau nesitikėk”.
Mes sakom ”Tai nesvarbiausia” kai nebeturim pasirinkimo…
Mes sakom ”Aš pasitikiu tavim” kai jaučiam, kad su mumis žaidžia…
Mes sakom ”Visam laikui” kai nenorim pažiūrėti į laikrodį…
Mes sakom ”Aš buvau šalia” kai nesusirandam sau pasiteisinimo…
